Baltakamienė pušisLI oswZzhr yo HPt
| Pinus albicaulis | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Plantae)
Baltakamienė pušis (lot. Pinus albicaulis) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi JAV ir Kanados vakaruose: Uoliniuose, Kaskadiniuose, Pakrantės kalnuose, atskiruose kalnų masyvuose Kalifornijoje ir Nevadoje.
Aukštis iki 21 m, kamieno skersmuo iki 150 cm. Kamienas status arba išsikraipęs, laja kūgiška, vėliau nereguliariai išsišakojusi. Žievė balkšvai pilka, iš toli atrodo balta; senstant aižėja į plokšteles. Spygliai 3-7 cm ilgio, 1-1,5 mm pločio, susitelkę po 5. Vyriški kankorėžiai iki 10-15 mm ilgio, raudoni. Moteriški Kankorėžiai kiaušiniški, pilki ar tamsiai purpuriniai, 4-8 cm ilgio, patys neprasiveria (juos išaižo ir sėklas išbarsto gyvūnai). Sėklos 7-11 mm ilgio, be skristuko, valgomos.
Baltakamienė pušis labai ilgaamžė, gali augti virš 1000 metų. Medis auga kalnuose, 1300-3700 m aukštyje, kartais sudaro medžių liniją. Pušies sėklos nuo seno vartojamos indėnų sališų. Iš jų gaminti miltai.[1]
Labai senos pušies liekanos
Motriški kankorėžiai
Augimvietė Kalifornijoje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka
- ↑ http://www.conifers.org/pi/pin/albicaulis.htm